Karštas  vanduo  perduoda  šilumą spindulinio šildymo plokštei. Plokštė šilumą aplinkai atiduoda infraraudonaisiais spinduliais - pirmiausia sušyla patalpos paviršiai ir joje esantys kūnai, o ne oras. Dėl to patiriami mažesni energijos nuostoliai, o tuo pačiu - žmogus visada jaučia didesnę temperatūrą nei patalpos oro temperatūra.

Natūralus spindulinis šildymas:	Įprastas orinis šildymas:
• Tolygus šilumos pasiskirstymas • Mažesnės energijos sąnaudos • Nėra triukšmo ir oro srauto • Galima vėsinti patalpas • Taupoma energija bei lėšos • Puikus komfortas patalpoje • Nereikalauja priežiūros	• Didelis temperatūros skirtumas • Didesnės energijos sąnaudos • Papildomos elektros sąnaudos • „Išdeginamas“ oras • Netolygus šildymas • Triukšmas • Priverstinis oro judėjimas patalpoje

     Jaudintis nereikėtų – spindulinis šildymas neturi nieko bendra nei su ultravioletiniais spinduliais (dėl kurių įdega ar pažeidžiama mūsų oda), nei su branduoliniu spinduliavimu (išsiskiriančiu atominės bombos ar elektrinės sprogimo metu).

Spindulinė šiluma yra viena iš energijos perdavimo formų, kai energija perduodama iš šiltesnio kūno šaltesniam tiesiogiai, nešildant oro aplink. Spindulinė šiluma taip pat vadinama infraraudonųjų (toliau – IR) spindulių energija.

Pagrindinis spindulinio šildymo šaltinis, su kuriuo susiduriame ir kurį jaučiame kasdien, yra saulė. Tik dėl saulės išskiriamo spindulinio šildymo mūsų planetoje egzistuoja gyvybė. Didžiausią dalį išskiriamos energijos saulė „pagamina“ būtent spektro IR spindulių segmente. 

     Natūralus spindulinis šildymas - teorija trumpai:

     IR spindulių segmentas elektromagnetinių bangų spektre yra žemiau matomos šviesos spektro raudonos spalvos (segmento bangos ilgio tarpsnis spektre yra nuo 0,74 iki 1 000 µm). Lot. infra būtent ir reiškia „esantis žemiau“. Paprasčiau kalbant, spindulinė šiluma, arba IR spinduliai, yra ta pati šviesa, tik mes jos nematome. Tačiau ją įmanoma pamatyti naudojant specialias kameras (termovizorius), kurios IR spindulius gali pavaizduoti kaip plika akimi matomas spalvas.

     IR spindulių bangų ilgio segmentai būna trumpieji, vidutiniai ir ilgieji. Šiuo atveju mus domina trumpieji ir ilgieji IR spinduliai.

     Trumpieji IR spinduliai yra arčiau matomos šviesos spektro raudonos spalvos, ilgieji – arčiau mikrobangų segmento elekromagnetiniame spektre. Trumpieji IR spinduliai visai nekaršti, mes jų net negalime pajusti, be to, jie naudojami ir mūsų buityje (pvz., nuotoliniuose valdikliuose). Ilgieji IR spinduliai yra šiluminiai spinduliai. Nors mes IR spindulių ir nematome plika akimi, taip kaip matome, pavyzdžiui, šviesą, šio tipo „šviesą“ mes jaučiame kaip šilumą!

     Išvada – IR spinduliai = šiluma.

     Kaip jau minėta aukščiau - pagrindinis spindulinio šildymo šaltinis, su kuriuo susiduriame ir kurį jaučiame kasdien, yra saulė, tik dėl saulės išskiriamo spindulinio šildymo mūsų planetoje egzistuoja gyvybė. Didžiausią dalį išskiriamos energijos saulė „pagamina“ būtent spektro IR spindulių segmente. Tačiau saulė nėra vienintelis spindulinės šilumos šaltinis.

     Bet kuris kūnas, kurio temperatūra didesnė už absoliutų nulį (-273,15º C), išskiria IR spindulius, kurių kiekis priklauso nuo esamos kūno temperatūros. IR spindulių išskyrimas vyksta dėl molekulių mechaninio judėjimo, o šio judėjimo intensyvumas priklauso nuo kūno temperatūros. Kuo aukštesnė kūno temperatūra, tuo molekulių judėjimo intensyvumas yra didesnis ir išskiriama didesnė dalis energijos IR spinduliais, kurie pasiekę kitą kūną sukelia molekulių judėjimą, mūsų jaučiamą kaip šilumą. Taip pat kuo aukštesnė kūno temperatūra, tuo kūno skleidžiamų IR spindulių bangos ilgis yra trumpesnis ir iškiriama daugiau energijos.

     Tačiau klaidinga manyti, kad kuo karštesnis kūnas, tuo jis yra efektyvesnis spindulinis šildytuvas. Kuomet kūno (šildytuvo) temperatūra tampa ypač aukšta, didelė dalis energijos yra išskiriama kaip šviesa – matomas spinduliavimas – ir šildytuvo efektyvumas gerokai mažėja. Štai dėl kol mes galime matyti kūnų, kurių temperatūra yra labai aukšta (daugiau kaip 600º C), švytėjimą (šviesą) nuo raudonos spalvos iki baltos (puikus pavyzdys – žvakės liepsna).

     Tačiau mums reikia šildytuvo, o ne šviestuvo! Taip pat nepamirškime, kad nematomoje spektro dalyje energijos yra 100.000 kartų daugiau negu matomoje!

     Kiekvienas karštas kūnas maksimalų kiekį šilumos spinduliuoja tik tam tikro bangos ilgio diapazone. Efektyviausias spindulinis šildymas yra tuomet, kai IR spindulių bangos ilgis yra tarp 8 µm ir 14 µm. Būtent tokio bangos ilgio spindulinių šildytuvų skleidžiamus IR spindulius mūsų kūnas jaučia kaip šilumą. Didžiausią dalį energijos IR spinduliais perduoda šildytuvai, kurių temperatūra yra ne didesnė nei 105º C.

     Kalbant apie molekules - ilgųjų IR (IIR) spindulių sukeliamas stiprus molekulių sukimasis ir judėjimas yra biologiškai teigiamas arba tam tikrais atvejais biologiškai naudingas. Šios gydomosios savybės yra priešingos žalojimui, kuris yra būdingas trumposioms elektromagnetinėms bangoms – rentgeno ir gama spinduliams.

     Teigiamą ilgųjų IR (IIR) spindulių poveikį galima išmatuoti pasitelkus IR spektroskopiją. Tai metodas, kuris analizuoja IR šviesos emisiją ir absorbciją, atskleidžiančią IR energijos sukeltus pokyčius atomuose ir molekulėse

     IIR šviesa patenka  giliai į odą, kur audiniai ją sugeria (įsisavina), o matoma šviesa tiesiog atsispindi nuo odos paviršiaus. Trumpieji IR spinduliai dažniausiai yra sugeriami viršutiniuose odos sluoksniuose ir pakelia odos temperatūrą. Ilgieji IR spinduliai gali prasiskverbti net iki 4 cm gylio, sužadindami molekulių judesio energiją ir rezonuodami su ląstelių dažniais. Mes negalime tiksliai pajusti IIR spindulių giluminio šildymo poveikio, kadangi šilumą mūsų kūnas daugiausia jaučia odos paviršiumi. Nežiūrint to, IIR spindulių poveikis skatina tokius bioprocesus kaip medžiagų apykaita, kraujotaka, taip pat gali padidinti bendrą organizmo temperatūrą.

     IIR spindulių šildymo technologijos yra taikomos skrydžio metu kosminiuose laivuose, taip pat naujagimiams šildyti gimdymo namų inkubatoriuose.